Patyčios Lietuvoje ne tik labai paplitusios, bet ir suvokiamos kaip natūralus dalykas. Patyčios mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose ypatingo dėmesio ir susirūpinimo niekam itin nekelia. Egzistuoja nuomonė, kad visais laikais vaikai tyčiodavosi vieni iš kitų, kad tai natūralus reiškinys vaikui bręstant. Ir į tai per daug nereaguojama, nes nelaikoma itin didelę problema. Tiesiog iš to yra išaugama.
Pagrindinė priežastis patyčių yra ta, kad daugelis bijo kitų bendraklasių nepripažinimo, atstumimo, bijo parodyti save ne taip, kaip, kad gal jį norėtų matyti kiti, ir dėlto imasi smurto norėdami atrodyti prieš visus viršesniais ir mano, kad patyčios padarys juos „kietais“. Bando apsaugoti save.
Nepilnamečių reikalų specialistai siūlo smurtavimo priežasčių pirmiausia ieškoti šeimose. Smurtas mokyklose neretai tampa tendencija – neprižiūrimi, dėmesio negaunantys, tėvams neįdomūs vaikai namuose, taip besikaupiantį pyktį išlieja savais būdais, rasdamas silpnesnį žmogų už save. Ir kai mato, kad jis jam pasiduoda spaudžia ir žemina jį dar labiau. Ir didžiausia bėda ta, kad silpnesni vaikai bijo kam nors tai pasakyti ir kenčia patyčias nuolatos. Tai tampa skriaudžiamo vaiko kasdienybe. Mokyklose patyčios vyksta pačiose įvairiausiose vietose. Tyčiojimasis vyksta tokiu metu ir tokioje vietoje, kuomet mažiausiai yra suaugusiųjų priežiūros.
Pagrindinės patyčių priežastys gali būti labai įvairios:
- Tyčiojasi, nes nori būti už kitus stipresni ir būti dėmesio centre;
- Tyčiojasi bandydami išlieti susikaupusį pyktį viduje;
- Anksčiau būvo tyčiotasi iš jo – jos, ir bando atsilyginti smurtaudamas prieš silpnesnį už save;
- Tiesiog nori ant kažko išsilieti, nes neturi nuotaikos, ar kažkas supykdė;
- Tiesiog tyčiojasi iš neturėjimo ką veikti, nes yra tiesiog nuobodu.
Patyčių pasėkmės būna tik neigiamos. Vaikai pradeda vengti tų vietų, kuriose tyčiojamasi, o tai dažniausiai vyksta mokyklose. Ir tai gali būti pagrindinė priežastis dėl ko vaikai nelanko ir bėga iš pamokų, ir pradeda blogai mokintis. Nes tiesiog bijo kam nors išsipasakoti. Kenčiantys nuo patyčių vaikai išgyvena nerimą, tampa nešnekūs, irzlesni ir užsidarę savyje. Nuolatos jaučiantys bendraamžių patyčias pradeda galvoti apie savižudybę, nes vaikas tampa beviltiškas ir silpnas pats sau, jaučiasi visų atstumtas ir niekam nereikalingas. Pradeda jaustis bejėgis ir nieko nesistengia daryti, kad to išvengti. Mokiniai tampa labai nesaugūs patys sau ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
Kaip galima bandyti sustabdyti patyčias mokyklose?
- Pasakyti saugusiems, kad iš jų tyčiojamasi.
- Surenkti mokykloje susirinkimą, skirtą patyčių prevencijai.
- Parodyti visiems mokiniams, filmą „klasė“ kuris yra tikrai pamokantis ir su pasekmėmis.
- Išmokyti vaikus bendradarbiauti tarpusavyje.
- Mokyti skriaudikus kontroliuoti savo pyktį.
- Rengti visos klasės konsultacijas su mokyklos psichologe.
- Gerinti mokytojų, tėvų ir vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Jei problema neišsprendžiama, tada kreiptis į skriaudiko tėvus.
- Stengtis nenusileisti ir paviešinti šią problemą viešai.
Neretai manoma, kad vaikas pats vienas turi susitvarkyti su patyčių problema. Galima sutikti vaikų, kurie iš tiesų „puikiai“ tvarkosi su bendraamžių patyčiomis – sprendžia šią problemą pasitelkdami fizinę agresiją, mušdamiesi ir kitaip kovodami su skriaudėjais. Tačiau toks sprendimo būdas nepanaikina problemos. Patyčių pasėkmės vaikams būna tik neigiamos ir be galo skausmingos bei susijusios su didelėmis psichologinėmis problemomis. Kurios gali atsiliepti ir ateityje.
Dabar kažkuris
Į viršų
Pranešti
